Pasiilgau

Svetainė skirta knygai "Pasiilgau... (arba) mes vienas kito angelai" Ši knyga - tai meno kūrinys,bei Airijos lietuvių bendruomenės mokyklos "Keturi vėjai" metraštis. Knyga šiuo metu ruošiama, ją tikimės išleisti šiais, 2006, metais.

2006-08-01

...pėdsakai


žvaigždės...Nuo tolimesniu žvaigždžių šviesa iki mūsų keliauja net tūkstančius metų...kai kurie dangaus šviesuliai , kurių atspindį matome dangaus skliaute, jau nebe egzistuoja...o visdėlto, mes visdar gėrimes jų šviesa...ach, kad taip būtų ir žmonėse. Kad žmogaus būtis šiame pasaulyje paliktų tokį pėdsaką. Nesenai girdėjau labai protingo žmogaus kalbą. Jis sakė, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes garbiname klaidingus didvyrius. Mes suteikiame tokią didelę reikšmę garsenybėms, turtingiesiems, tiems, kurie puošia kasdieninių žurnalų viršelius...pamirštame jog tikrieji divyriai yra šalia mūsų. Tėvai, mokytojai, draugai..pamirštame jų drąsius poelgius, jų pamokas...taip norisi keisti pasaulį. Įsitikinau jog pats veiksmingiausias būdas jį keisti- keistis patiems. Mokytis iš savų klaidų ir nuo jų apsaugoti kitus. Sako drugelis gali sukelti viesulą...gabūt trys žmonės gali įkvėpti milijoną?
Tikiuosi jog šita knyga padės talentingiems žmonėms suprasti, kad viskas yra įmanoma. Skatinu visus pabandyti įgyvendinti savo įdėjas ir jomis mokyti kitus, kad mūsų gyvenimai neįšnyktų kaip pėdos smėlyje, o žėrėtų kaip tūkstančius metų besitęsianti žvaigždžių šviesa...


myliu


Laura

2006-06-19

as gimiau


...as gimiau. Didelėje scenoje, apsupta meilės ir šypsenų, ir ašarų:) tikro džiaugsmo ašarų! Noriu pasveikinti visus ''Draugystės Tilto'' dalyvius ir organizatorius...Žvaigzdėtos ir ramios nakties.
Jusu Laura

2006-05-25

atostogos

Saulė piešia saulę


...ach, atostogos. Dar neprasidėjus didžiausiems iššūkiams, noriu nuo visko pabėgti. Išsitiesti auksiniame Nidos paplūdimyje ir panarinti pėdas i smėlį. Vietoj to, po dar keletos bemiegių naktų Dubline, paukščių kalba pradedu šnekėtis su savo kompjuteriu. Pilnas kibiras pastangų ir tik pirmas lašas rezultatų! Sau prisiekinėjau, kad sugrįšiu į Lietuvą greičiau, nei perskaitysiu vieną knygą. Po penkerių metų, aš pati ją kuriu.Nekantraudama laukiu projekto gimimo. Išeinu į gatvę, o va žiūriu medžiai žydi, paskutinį kartą gamtą pastebėjau kovą. Kol išeivija ieškosi bilietų atostogom Lietuvoje, šimtai studentų plūsta į šitą vandenyno pusę padirbėti. ''pasiilgau...(arba)Mes vienas kito angelai'' šiais metais tapo mano atostogomis. Knygelė po truputį auga į brandų ir reikšmingą leidinį. Gaila, kad lietuviai vis dar bijo ar gėdijasi pasidalinti savo patirtimi užsienyje su kitais. Šia knygele, noriu sužadinti visų smalsumą, norą naujoviškai bendradarbiauti. Dar kartą kviečiu rašyti savo pasiūlymus, dienos pamąstymus, prisiminimus apie gyvenimą svetur ar šiaip priežastis dėl ko verta išbandyti save kitoje šalyje, gal kas kątik atvyko ir nori pasidalinti pirmais įspudžiais? Skatinu Lietuvos gyventojus rašyti, ką jie girdėjo apie išeiviją. Smalsu sužinoti, ką mūsų tėvynainiai galvoja apie šimto tūkstančių lietuvių užsitęsusias atostogas Airijoje...


laukiu nesulaukiu jūsų pamąstymų

Laura

2006-05-06

svajonės




Tomas ''mano svajonių miestas''


...net ir suteikus galimybę, mes visada svajojame apie mažus dalykus- namus, automobilius, karjerą, materialinę gerovę. Retai sau palinkime ramybės, kitų supratimo, laiko dovanos- dar keletos minučių per dieną, kad galėtume sustoti. Aš stebiu mūsų mokinukus, jie linki sau džiaugsmo. Papraščiausios saulėtos dienos ir ištepliotų drabužių, smėlio dėžėje-NE!- geriau žaidžiant indėnais!...keista- vaikai TIESIOG svajoja. Svajojant neiškyla klausimų,kada ir kur tai atsitiks...to momento nepažymėsi kaledoriuje, neapvesi šalies mėlynu apskritimu žemėlapyje, nes svajonė jau pildosi. Visada.Kadangi ji kiekvieną akimirksnį keičias į skirtingą formą, suaugusieji pasimeta- privalome sugrupuoti! Reikia žinoti priežastį ,kodėl viskas įvyksta. Tiek daug taisyklių. Net atostogos ir tos suplanuotos...,kas darosi? Jeigu būčiau žinojusi, kaip nuobodu būti suaugusiuoju, būčiau atsisakiusi augti...per vėlu. ...kur aš čia, vaikai ir jų svajonės. Mokykloje visi piešė svajonių miestą. Kaip juose( piešiniuose) buvo linksma! Sūpuoklės ir vaivorykštės! Visi sako- piešti reikia mokėti, nesąmonė. Išlikti Sau išitikimam- va čia jau kitas iššūkis...

Gražaus savaitgalio

Laura

2006-04-30

...išmoksiu būti žmogumi...


...tiek daug yra parašyta knygų, kaip būti sėkmingu ir stipriu žmogumi. Būk ištvermingiausias, atkakliausias- sako mums. Kartais, besikaunant su kasdieninias išbandymais, nebepastebiu nieko...eidama namo po sunkios darbo dienos, pykstu, jog ir vėl tamsu. Pamirštu, kad naktinis dangus yra nusietas sidabrine mėnulio šviesa, kuri pas mus keliauja net 384,400 kilometrų, kad mūsų milžiniška planeta sudaryta iš mažutėlių atomų, kurių niekas nėra matęs gyva akimi, o visdėlto...tik jiems jungiantis ir ''bendradarbiaujant'' atsiranda tikroji gyvybė...pamirštu ne tik mokslinius stebuklus, bet ir žmogiškuosius...nuobodūs bendradarbiai, vis nenustojantis nurgzti darbdavys, nepastabūs autobusų vairuotojai, pavargęs ir triukšmingas miestas. Viskas atrodo taip svetima, šalta...
Kai labai suspaudžia širdį skambinu į Lietuvą. '' Sunku man''- sakau- ''nesiseka''. O kitam telefono gale išgirstu savą balsą- '' tu jau nugalėjai, tu išmokai mylėti kitus''.
Ir penktadienio rytą, autobuse, mobiliuoju telefonu čiauškančiai moteriškei, pakeliu nukritusius ant žemes raktus, pradedu skaičiuoti veltui išdalintas praeivių šypsenas, pamojuoju šaligatviu bėgančiam pypliui ir prisimenu- ryt šeštadienis.
...ryte, susitikę mokyklėlėj, apsikabinam. Visi suprantam- čia mūsų mažytė Lietuva. Nereikia stengtis pirmauti, viskas yra tikra. Čia niekas neturi būti geriausias, stipriausias, ištvermingiausias. Čia tiesiog būni savimi...ir, kai po 3 valandų važiuoju autobuse namo, suprantu, kad išmokau dar daugiau- kaip atleisti, ieškoti kompromisų, suprasti aplinkinius, tikėti savimi ir kitais...žingsnis po žingsnio, mokausi būti žmogumi.
nepamirškite, nors retkarčiais, pakelti akių į naktinį dangų


su meile

Laura

2006-04-26

...padovanok man sparnus


Surišk man raištelius, nes bėgsiu ten, kur žodis pateka, kur lino gijomis vilioja laumės į savus namus...išlankstyk man sparnus, nes noriu pamatyti žemės rutulį- iš viršaus. Aš savo skruostus į saulę , kaip ir medžiai šakas, suku. Trokštu pažinti viską. Net kai užaugsiu, tave vis dar vadinsiu suaugusiuoju...

Šiandien noriu pasveikinti visus lituanistinių mokyklelių mokytojus ir palinkėti jiems spalvingo pavasario!

2006-04-10

pati pati pradžia....

...ieškojau ilgai. Ko siekti, kai nežinai, kokio atlygio lauki?
Keista,šio klausimo sau neužduodavau šeštadieniais...nes tikslas buvo vienas- pasidalinti tuo, ką turiu. Ir visada budavo šilta, ir gera, kartkartėms- sunku, o gal net neįmanoma... per visą savaitę pasiilgdavau šio savotiško jausmo- šilumos jausmo, ramybės. Ir žodžio- savo- lietuviško. Ir tikro apkabinimo..
..ach tie šeštadieniai, šeštadieniai...
kviečiu Jus pasisvečiuoti Dublino Lituanistinėje mokyklėlėje ''4 vėjai''
saulėti linkėjimai
Laura Garbatavičiūte Down